Kad žinotumėt, kaip liūdnai tylu mokyklos bibliotekoje be Jūsų.  Nekrebžda nė mažiausia pelytė, nepraskrenda nubudusi musė, nesuloja spintelėje gyvenantis šuniukas, kuris Jus pasitiko Rugsėjo pirmąją savaitę.  Tik saulė po pietų maloniai paglosto knygų nugarėles ir laukia. Laukia,  kol vėl subėgsite į biblioteką, rasite savo pamėgtą vietelę ir… Na, spėkit, kas bus tada?

O toliau štai kas: paprašyk tėčio, mamos, vyresniojo brolio ar sesės surasti pačią įdomiausią vaikišką knygą, esančią namuose. Sužinok, kodėl būtent ją pasiūlė. Tą knygelę perskaityk ir  nupiešk labiausiai patikusią vietą, veikėją arba  – sugalvok kitokią pabaigą. Jei nemėgsti piešti ar dar nesiseka rašyti, nulipdyk, suklijuok,  išlankstyk.. Žodžiu – fantazuok, svajok,kurk.  Baigęs (-usi) (nepamiršk sutvarkyti savo darbo vietą),  pasidėk, kad galėtum darbeliu pradžiuginti klasės draugus, mokytoją ir, žinoma, mane, bibliotekininkę Violetą. Kai vėl susitiksime, parodysi, ką pavyko sukurti. Dabar supratai, kam reikalinga pamėgta vietelė bibliotekoje? Kūrybinės sėkmės.

Bibliotekininkė Violeta